Ramybės periodas
Beveik visi augalai turi aktyvaus augimo ir ramybės periodą, kurio metu kai kurie iš jų, numetę lapus ir ūglius, žiemoja gumbų ar svogūnėlių pavidalu. O yra tokių, kurie šaltais mėnesiais paprasčiausiai sulėtina augimą - neaugina ūglių ir lapų, nežydi. Kai kuriems augalams nėra išreikšto ramybės periodo, tačiau tai nereiškia, kad jiems nereikia poilsio. Bet kuriai gėlei reikia poilsio, tiesiog išoriškai šis etapas kiekvienam augalui atrodo skirtingas. Jei augalas nepailsi, jo gyvenimo trukmė pastebimai sutrumpėja. Poilsis yra labai svarbus laikas augalų gyvenime, todėl reikia pasirūpinti, kad jis gerai vyktų.
Augalų ramybės periodas
Mano bute yra du augalai, kurie po žydėjimo „užmiega“, ir keli iš jų, kurie ramybės laikotarpiu sulėtina gyvybinę veiklą. Sakoma, kad likusios gėlės yra žiemos ar vasaros.
Ryškus užmigusių augalų atstovas yra namų gloksinija, arba sinningia, visus šiltus mėnesius žydi gražiais, aksominiais varpais. Vėlyvą rudenį ji meta lapus, ūgliai nugaišta, o gumbai iki pavasario nerodo gyvybės ženklų.
Kitas žiemojančių augalų atstovas yra oksalis trikampis (Oxalis triangularis) arba Bowie's oxalis, turintys nuostabų grožį ir originalią formą su purpuriniais lapais. Daugelis jį augina tiesiai žemėje, nes jo mazgeliai toleruoja šalčius. Pasodinau rūgštį į vazoną ir laikau kambaryje.
Tiek gloksinija, tiek trikampis oksalis, kaip ir kiti kambariniai augalai, turi būti visiškai neveikiantis, nes kitaip jie gali susirgti ir net mirti. Kambarinių augalų, kuriems reikia tinkamo poilsio, sąrašas tęsiasi, kai kurios rūšys kaktusas, orchidėjos ir kaladžio... Yra patalpų gėlių, kurioms nereikia kasmetinio poilsio, pavyzdžiui, krinų ir amarilių. Jie sugeba pilnai augti ir vystytis ištisus metus, nors jei priversite juos ilsėtis, tai yra, sukursite būtinas poilsio sąlygas, kito vegetacijos pradžioje jie atrodys sveikesni ir atjaunėję.
Poilsio temperatūra
Kad augalai pereitų į ramybės periodą, kambario temperatūra turi būti sumažinta. Kai kurios gėlės yra patogios 12–14 ºC temperatūroje, o kitoms reikalingas šaltesnis oras - ne aukštesnis kaip 5–6 ºC. Pavyzdžiui, Kislitsa mieliau ilsisi rūsyje, kur temperatūra nepakyla aukščiau nei 5 ºC, o gloksinija žiemoja šaltoje verandoje 14–15 ºC temperatūroje.
Kai kurias gėles galima palikti ant šiaurinių ar vakarinių palangių arti vėsios stiklinės. Jei palangė per šalta, po gėlių vazonais padėkite šiek tiek putplasčio, kitaip šaknys užšals ir puvės.
Tie augalai, kurie žiemą neužmiega, turėtų būti pašalinti nuo radiatorių. Šiltas ir sausas oras patalpoje, kurioje veikia šildymo prietaisai, kenkia visoms spalvoms. Jei jūsų namuose nėra per karšta, palikite budrias gėles jų įprastose vietose.
Dekoratyviniams žydintiems augalams reikia skirti daugiausiai dėmesio: jei kambaryje šalta, jie gali numesti visus pumpurus. Turėkite omenyje: kuo vėsesnis patalpų oras, tuo ilgesnis poilsio laikas.Kokios temperatūros augalams reikia poilsio, priklauso nuo jų tipo ir veislės.
Pavyzdžiui, atogrąžų augalai (begonijos, saintpaulijos ir filodendrai namuose) gerai žiemoja normalioje butų temperatūroje - 18-20 ºC, vėsesnėmis sąlygomis jie tampa skausmingi. O subtropinėms azalijoms, kallei, citrusiniams vaisiams, fuksijoms, pelargonijoms reikia temperatūrą sumažinti iki 8 ºC, aukštesnė temperatūra poilsio laikotarpiu išprovokuoja ligas.
Purškimas ir laistymas
Lygiai taip pat svarbu, kaip temperatūra, drėgmė ir laistymo dažnis. Bendras principas yra toks: jei augalas „miega“, tada jį reikia laistyti labai retai (1–2 kartus per mėnesį) arba visai nelaistyti. Pavyzdžiui, vidutinį gloksinijos laistymą atlieku kartą per mėnesį, tačiau nelaistau trikampio rūgštumo. Norėdami nustatyti, ar augalui reikia drėgmės, palieskite dirvą, o jei jis prilimpa prie pirštų, tai reiškia, kad dirvai dar nereikia drėgmės. Atkreipkite dėmesį ir į laistymo vandens kokybę: geriausias vanduo yra lydalas arba lietaus vanduo. Vandentiekio vanduo turi būti apgintas per 24 valandas arba praleistas per filtrą. Vandens temperatūra turi būti tokia pati kaip kambario arba šiek tiek šiltesnė.
Žieminiai kaktusai laistomi kartą per mėnesį, o tokie augalai kaip naminis raudonas, Senpaulija, kalanchoe, klivija, sansiviera - praėjus kelioms dienoms po to, kai dirvožemis nebelimpa prie pirštų.
Kartą šiltnamio darbuotojai man davė vertingų patarimų: ramybės metu augalą laistyti reikia retai, tačiau gausiai, kitaip šaknys gali gauti mažiau drėgmės. Jei turite gėlių, kurių negalima dažnai laistyti, tačiau jas reikia auginti drėgnoje aplinkoje, apipurkškite jas šiltu vandeniu.
Augalų apšvietimas
Tiek gloksinija, tiek oksalis puikiai jaučiasi žiemą rūsio tamsoje. Jei gėlei tikrai reikia poilsio, raskite jai šešėlinę vietą: ramybės periodu žiedų pumpurai yra pasodinti daugelyje augalų, todėl ryški šviesa gali išprovokuoti ankstyvą augimą ir priversti silpnus ūglius.
Kitos gėlės, priešingai, turi būti laikomos arčiau šviesos, o kadangi žiemą dienos šviesos ilgis labai sumažėja, dekoratyviniams žydintiems augalams gali tekti organizuoti papildomą apšvietimą fluorescencine lempa.
Viršutinis apsirengimas ir apsauga nuo ligų
Snaudžiantis laikotarpis reikalauja atsisakyti trąšų - augalams tai tarsi žmonėms „nevalgyti po šešių“. Šiuo metų laiku gėlės nemaitinamos.
Jei kambarys yra per sausas ir temperatūra yra aukštesnė nei 25 ° C, gali būti, kad augalai pradės jausti diskomfortą. Be to, juos gali užpulti čiulpiantys vabzdžiai - erkės, amarai, baltarūgės, tripsai, kokcidai. Stenkitės reguliariai ir kruopščiai apžiūrėti kiekvieną gėlę, kad pastebėtumėte pavojų ir laiku jį pašalintumėte. Jei vabzdžiai turi laiko veistis, pažeistas augalo dalis reikia nupjauti ir sudeginti, o gėlę apdoroti vabzdžių repelentu.
Laikykitės šių paprastų žiemojimo taisyklių, ir jūsų augalai kasmet taps sveikesni ir prabangesni. Juk sveikas miegas yra būtinas visoms gyvoms būtybėms.